vidukrūtinis

vidùkrūtinis sm. (1) zool. vabalo kūno vidurinysis segmentas, iš kurio ppr. išauga sparnai: Tarakonai patinai turi du dvejetus sparnų, kurių viršutinis dvejetas laikosi vidukrūtinyje, o apatinis – pakrūtinyje E. Betrindamas prieškrūtinį į vidukrūtinį, ilgaūsis naminis girgžda S.Mast.